Davido Weaverio mėgstamiausias krepšinio elementas - dėjimas į krepšį. Foto: Gintaras ŠIUPARYS ("Lietuvos rytas") |
Davidas Weaveris: "Norėčiau dalyvauti LKL Oro karaliaus konkurse!"2011-01-25 „Šiaulių“ puolėjas Davidas Weaveris per dieną tapo populiarus Lietuvoje. Sausio 15-ąją vykusiose LKL rungtynėse jis net 6 kartus sudrebino "Lietuvos ryto" komandos krepšį dėjimais. "Norėčiau dalyvauti LKL dėjimų konkurse", - žurnalistams prisipažino amerikietis. |
Kalbėdamas su tinklalapio www.basketnews.lt žurnalistais, D.Weaveris prisipažino, kad dėjimai yra jo mėgstamiausia žaidimo dalis. Kiekvienose rungtynėse taip varžovus bauginti mėgstantis 23 metų puolėjas sako, kad tikisi sulaukti kvietimo į LKL dėjimų konkursą.
„Po rungtynių su „Lietuvos rytu“ komandos draugai pasakė, kad jei nedalyvausiu dėjimų konkurse, jie mane primuš. Taigi tikiuosi, kad žmonės už mane balsuos ir aš dalyvausiu šventėje. Norėčiau ten būti ir parodyti žmonėms, ką sugebu“, – pasakojo D.Weaveris. Šis sezonas jam – pirmasis profesionalo karjeroje. Pernai Weaveris baigė „Wake Forest“ universitetą, kuriame anksčiau studijavo Darius Songaila ir Vytautas Danelius.Į Šiaulius amerikietis atvyko iš Atėnų „Ilysiakos“ ekipos, kurioje įsitvirtinti jam nepavyko.
– Davidai, prieš porą savaičių sužaidėte geriausias sezono rungtynes, kai į „Lietuvos ryto“ krepšį įmetėte 19 taškų ir atkovojote 11 kamuolių. Ar žaidžiant prieš tokias komandas kaip „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“ turite daugiau motyvacijos? – www.basketnews.lt žurnalistai paklausė D.Weaverio.
– Taip, kai rungtynės transliuojamos per televiziją ar žaidžiu prieš Eurolygos komandą esu labiau susikaupęs. Noriu įrodyti žmonėms, kad galiu žaisti tų komandų lygiu. Tai geriausios ekipos Lietuvoje ir visi nori parodyti, ką moka.
– Jūsų asmeniniai rezultatai šį sezoną yra labai nestabilūs: vienas rungtynes sužaidžiate puikiai, kitose esate nepastebimas. Ar sunku prisitaikyti prie europinio krepšinio?
– Taip, reikia išmokti kai kuriuos dalykus. Čia teisėjai kitaip traktuoja kai kurias situacijas. Tiek gynyboje, tiek puolime yra triukų, kuriuos europiečiai naudoja, o amerikiečiai – ne. Europoje reikia daugiau galvoti, daugiau perduoti kamuolį, statyti daugiau užtvarų ir saugotis iš jų bėgančių krepšininkų, nes visi gerai pataiko iš toli. Iš pradžių tai man buvo savotiškas iššūkis, nes turėjau keisti savo žaidimą ir negalėjau daryti to, ką darydavau Amerikoje.
– Tai jūsų pirmasis sezonas taip toli nuo namų. Ar nepasiilgstate gimtinės?
– Prieš atvykstant į Europą, galvojau, kad per Kalėdų pertrauką galėsiu grįžti namo. Bet Šiauliuose šiemet turėjome daug rungtynių, – o tai yra puiku, nes mėgstu žaisti krepšinį, – bet per šventes jaučiausi kiek vienišas. „Skype“ buvo vienintelis būdas bendrauti su draugais ar šeima. Visgi komandoje labai gerai vieni su kitais sutariame, todėl vieni kitus pasikviesdavome į svečius, valgydavome ar kartu kur nors išeidavome. Nebuvo labai blogai, bet kartais buvo sunku.
– Taigi visas šventines atostogas praleidote Lietuvoje?
– Taip. Turėjome kelerias rungtynes tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, taigi buvome Šiauliuose. Tuo metu mieste buvo Ricky Harriso mergina, taigi mes trise pasigaminome šventinę vakarienę ir laiką leidome kartu.
– Ar kas nors iš šeimos narių atvyks aplankyti Jūsų Šiauliuose?
– Mano šeimai sunku atvykti, nes jie turi darbus. Jeigu jie atvyktų, norėčiau, kad čia pabūtų ilgiau, o ne 2 ar 3 dienas. Galvoju apie tai ir sezono pabaigoje bandau suplanuoti jų atostogas čia, kai turėsime mažiau rungtynių ir bus laiko pabūti kartu.
– Kaip leidžiate laisvą laiką Šiauliuose?
– Daug treniruojamės ir norime tobulėti, todėl labai daug laiko praleidžiame treniruočių salėje bei ilsėdamiesi. Man patinka valgyti. Jau visai pripratau prie lietuviško maisto – Kijevo kotletų, cepelinų. Eksperimentuoju su maistu. Jeigu ne valgau ir ne ilsiuosi, tada žiūriu NBA TV. Stebiu žaidžiančius draugus ar tiesiog dvikovas, nes vieną dieną noriu žaisti NBA. Taigi kreipiu dėmesį į įvairius judesius, kuriuos galėčiau pritaikyti čia.
– Matėme, kad sugebate galingai dėti į krepšį. Ar tai jūsų mėgstamiausia žaidimo dalis?
– Išties gaunu daug dėmesio dėl dėjimų. Manau, kad kai giniesi, o varžovas tau įdeda į krepšį, truputį išsigąsti. Lyg pagalvoji „o Dieve, šie vaikinai tikrai moka žaisti ir yra agresyvūs“. Metimai į krepšį yra gerai, man patiktų mėtyti tritaškius, bet tai nėra geriausia, ką sugebu. Taigi dėdamas bandau nusiųsti varžovams žinutę, įbauginti juos ir kartais tai pavyksta. Jeigu ne, tada bandau dėti dar galingiau.
– Ar norėtumėte dalyvauti LKL žvaigždžių dienos dėjimų konkurse?
– Labai norėčiau. Komandos draugai juokauja, kad turiu dalyvauti dėjimų konkurse. Po rungtynių su „Lietuvos rytu“ jie pasakė, kad jei nedalyvausiu dėjimų konkurse, jie mane primuš. Taigi tikiuosi, kad žmonės už mane balsuos ir dalyvausiu šventėje. Norėčiau ten būti ir parodyti žmonėms, ką sugebu.
– Minėjote, kad vieną dieną norite žaisti NBA. Ar „Šiauliai“ gali pasitarnauti siekiant vietos NBA?
– Taip. „Šiauliai“ yra puiki komanda, su didelėmis tradicijomis, daug metų žaidžianti Europos taurės varžybose. LKL yra gerbiama lyga visame pasaulyje. Jeigu NBA žmonės matys, kad šioje lygoje aš galiu varžytis su kitais, turėsiu gerą statistiką, gerai rungtyniausiu, man tai padės. Galbūt ir nepateksiu tiesiai iš Lietuvos į NBA, nors žinau, kad turite kelis vaikinus, kurie į NBA išvyko tiesiai iš Lietuvos. Galbūt pažaisiu kitose lygose ir į NBA pateksiu iš ten, tačiau Šiauliai yra puiki vieta šio kelio pradžiai.
– Studijavote „Wake Forest“ universitete. Ar žinote, kad jį baigė ir Darius Songaila?
– Taip. Kai sužinojau, kad vyksiu į Lietuvą, žinojau, kad Darius yra iš Lietuvos. Kai pirmą kartą su juo susitikau, nežinojau, kad jis iš Lietuvos, bet tai – puikus vaikinas. Jis žaidžia NBA ir yra iš „Wake Forest“, kaip ir aš. Todėl turiu gerai atstovauti universitetui.
– Kai pirmą kartą išgirdote, kad žaisite Lietuvoje, ką pagalvojote?
– Nežinojau daug apie Lietuvą. Turiu prisipažinti, kad pasižiūrėjau į žemėlapį ir pamaniau, kad jūsų šalis labai toli šiaurėje, ten turbūt labai šalta. Prieš tai buvau Graikijoje, kur vyrauja Viduržemio jūros klimatas, vaikščiodavau su marškinėliais ir šortais. O po 3 valandų skrydžio turiu užsidėti šaliką ir kepurę. Bet žinojau, kad čia yra gilios krepšinio tradicijos, tai krepšinio šalis ir sužinojęs, kad turiu galimybę čia atvykti, pasakiau, kad turiu tai padaryti. Krepšinis čia yra kultūra – puikūs fanai, stiprios komandos, todėl džiaugiuosi, kad čia esu.
– Ar šią šaltą žiemą turėjote kokių neigiamų įspūdžių? Kaip sekasi vairuoti automobilį?
– Taip, turėjome blogų įspūdžių dėl ledo. Važiavome greitkeliu, ant kurio nebuvo jokio sniego ir galvojome, kad galime tiesiog važiuoti. O netrukus automobilis pradėjo slidinėti. Aš prie to nepratęs, nes Amerikoje, iš kur esu kilęs, pasninga, bet keliai tokie nebūna. Čia nuvalo kelius, bet tada reikia susidoroti su ledu. Keletą kartų buvome įstrigę sniege, reikėjo stumti vienas kito automobilius, valyti ledą nuo langų, bet kol turiu savo paltą, jaučiuosi gerai.
– Ar turėjote galimybę aplankyti kitus Lietuvos miestus?
– Per naujuosius metus vykome į Kauną. Žinojau, kad ten bus didelė šventė, daug fejerverkų. Man tai neįprasta, nežinojau, kad per Naujuosius metus šaudoma daug fejerverkų. Tai lyg liepos 4-oji pas mus, Amerikoje. Taigi aplankėme kitą miestą, buvo smagu pakeisti aplinką, pabendrauti su kitais žmonėmis.