- Kodėl nepasilikote Mariupolio klube?

- Komandoje įvyko tarsi perversmas - pralaimėjome kelerias rungtynes, nepavyko pasipildyti tinkamais krepšininkais, atsirado ir finansinių nesklandumų. Praėjusį sezoną komanda tikrai žaidė gerai, bet tarpsezonį nebepavyko surinkti tokios sudėties. Po kelių nesėkmių klubo vadovai turėjo nemažai priekaištų visiems - ir treneriams, ir žaidėjams. Komandą prieš Naujuosius metus palikus treneriui, išvažiavau ir aš.

- Ilgai svarstėte "Šiaulių" pasiūlymą?

- Sprendimas nebuvo priimtas tą pačią dieną, nes norėjau viską gerai pasverti. Susėdę prie stalo su "Šiaulių" vadovais viską aptarėme ir sukirtome rankomis. Ketvirtadienio pavakarę atvažiuosiu į Šiaulius. Čia kelsis ir šeima - žmona Inga ir vasario 16-ąją dvejų metukų gimtadienį švęsiantis Emilis.

- "Šiaulių" kvietimas buvo vienintelis?

- Ne, buvo dar keletas manimi besidomėjusių klubų, bet grįžti į Ukrainą ar keltis į Latviją aš pats nenorėjau, o kiti delsė duoti atsakymą. Man reikia žaisti, aš esu išsiilgęs krepšinio, todėl priėmiau gerai pažįstamų "Šiaulių" kvietimą grįžti.

- Su treneriu aptarėte žaidimo laiką, poziciją?

- Su treneriu Antanu Sireika kalbėjausi, bet ne apie žaidimo laiką. Man kur kas svarbiau išvis žaisti. Žinau, kad reikės rungtyniauti tiek įžaideju, tiek atakuojančiuoju gynėju, bet tai negąsdina. Kokias užduotis duos treneris, taip ir žaisiu.

- Grįžęs į Lietuvą sportavote? Kiek laiko reikės įsilieti į komandą?

- Grįžęs nesėdėjau ant sofutės - sportavaų ir individualiai, ir su Simonu Serapinu. Judėjau visą laiką. Pastarąsias savaites buvau gimtuosiuose Gargžduose, nes reikėjo tvarkytis mokslo reikalus universitete.