Antanas Sireika: „Šiandien žaidėjai nebijojo imtis iniciatyvos“

Antanas Sireika: „Šiandien žaidėjai nebijojo imtis iniciatyvos“

   

„Šiauliai“ po atkaklios kovos iškovojo labai svarbią trečiąją pergalę „Betsafe–LKL“ čempionate, įveikę Alytaus „Dzūkiją“ – 87:76, ir turnyro lentelėje vėl pasivijo laipteliu aukščiau įsikūrusį Kėdainių „Nevėžį“.

Po rungtynių vyr. treneris Antanas Sireika labiausiai džiaugėsi, tuo kad žaidėjai rado savyje drąsos imtis iniciatyvos sunkiausiu komandai metu paskutiniame ketvirtyje, ėmėsi iniciatyvos ir tai atvedė komandą į pergalę. 

Apie rungtynes: „Niekada nemėgau skųstis dėl žaidėjų traumų. Svarbiausia yra nusiteikimas. Po rungtynių pasakiau vyrams, kad paskutinis kėlinys man labai patiko, ta tokia drąsa: nebijoti, aštriau sužaisti, laiku pasidalinti kamuoliu – va taip turi būti. Sakau, kad man nepatinka iš pradžių pirmauti, nes antrame kėlinyje jau nebežino ką daryti, bando nusimesti, kvaili metimai per rankas. Sakiau, kad jūsų nusiteikimas ir drąsa, nežinau iš kur tai pliūptelėjo, atvedė į labai svarbią pergalę, kuri svarbi psichologiškai. Turim bėdų, „mažas“ žmogus, kad jis ir žaidė, bet jis po traumos, tai kažkiek stengėsi padėti. Gaila, kad praėjusias rungtynes pralaimėjom, bet nežiūrėkim atgal, žiūrėkim į priekį, gerinkim žaidimą. Sugrįš Benas Griciūnas, gal susigrąžinsim tą žaidimą, kokį prieš šventes turėjom iki traumų. Viskas bus gerai.“ 

Apie drąsą imtis iniciatyvos paskutinėmis minutėmis: „Gal geriau, kai žmogų priremi prie sienos, kai nėra, kur trauktis. Va tada, jeigu jis yra karvedys, išlenda tos gerosios savybės, kad reikia rasti išeitį, o ne verkti ir kažkur tai slėptis. O kai pirmauji, tai galvoji gal kas nors kitas imsis, gal ne aš.  Čia yra patirtis. Šiandien žaidėjai nebijojo imtis iniciatyvos. Mes pralaimėjome daug rungtynių todėl, kad jie nesiryžo imtis iniciatyvos, nėra dar tos patirties komandoje, bet ne todėl, kad jie nenori ar nemoka, tiesiog reikia kažkam asmeniškai parodyti iniciatyvą. Šiandien šiek tiek ūgtelėjom vien šituo klausimu.“ 

Apie Karolio Lukošiūno pasirodymą: Aš labai džiaugiuosi už jį. Nenoriu girti, jis turi ir trūkumų, bet labai džiaugiuosi, kad jis išgirsta, kad jis nebijo pasakyti, kas jį neramina. Pasako, aš taip nepadarysiu, treneri – ne kiekvienam žmogui duota tiek drąsos. Aš džiaugiuosi už jį, nenoriu plėstis, nenoriu girti per anksti, bet džiugu, kad yra tokių žmonių.“

Apie varžovų privalumų eliminavimąPasakiau pirmą sakinį atėjęs į rūbinę: žinot, kur yra pagrindinis dalykas? Tai, kad geriausiai kovojančiai komandai neleidom laimėti atšokusių kamuolių. Tai vienas iš veiksnių, pataikymai paskui eina, bet pirmiausia nereikia jiems leisti šeimininkauti. Aš džiaugiausi jau ne vieną kartą, mes su Kėdainiaissvečiuose neapsigynėme nuo greito puolimo, leidome atkovoti kamuolių, buvo tragiškos rungtynės. O namie po dviejų kėlinukų pažiūrėjau – leidome jiems atkovoti tik vieną kamuolį puolime. Aš džiaugiuosi tuo progresu: kai kažką padarome ne taip, kitą kartą mes jau galime ištaisyti ar pasidžiaugti kažkuo kitkuo. Čia ir yra kelias į viršų.“

Apie iššovusį Mindaugą Sušinską: Aš galvoju, kad daugumai žaidėjų yra tokių situacijų, jeigu jis, galbūt, nėra metikas, bet gaunasi taip, kad lieka laisvas, jis meta. Čia tokia situacija, kad pliūptelėjo drąsos. Kai žaidėme su Kėdainių „Nevėžiu“, Ignas Labutis, kuris nėra metikas, tačiau, gavo kamuolį laisvas ir metė, dideli žmonės irgi įmetė. Nereikia tiesiog suteikti tokių progų, o kai žmogus pajunta, mes juk žinome, kad Sušinskas yra metikas, tada sunku sustabdyti. Vieną sykį nuėjo padėti, kitą – nepasikeitė. Aš nepatenkintas, kad taip būna. Nuo metikų negalima eiti padėti. Tegul meta kas nors kitas. Aišku, gali ir kiti pataikyti, bet čia dar reikia supratimo.“

Apie sirgalių svarbą: „Aš suprantu žmones, man labiausiai prieš juos nepatogu. Nesakau, kad gėda, bet man skaudu, kad mes negalime jų džiuginti. Jie iš tikrųjų tokie nuoširdūs. Pernai toks lankomumo proveržis buvo – ėjo į rungtynes, palaikė, geltonom spalvom dažėmės. Aš džiaugiuosi. Esu sakęs žaidėjams ir sakau, kad mes turim dėl jų žaisti, turim suteikti džiaugsmo. Kai pralaimėsim, tegul žmonės verkia. Tada busime žmonių komanda.“

Parengė Inga Mituzaitė

< Atgal Spausdinti