A.Sireika: „Turiu mokyti ir duoti žaisti. Duoti saldainį ir duoti diržo“

A.Sireika: „Turiu mokyti ir duoti žaisti. Duoti saldainį ir duoti diržo“

   

Nepaisant kovos iki finalinės sirenos, „Šiauliai“ antrą kartą šiame „Betsafe–LKL“ sezone buvo priversti pripažinti Utenos „Juventus” pranašumą. Svečiuose nusileista 72:77 (18:23, 19:20, 19:18, 16:16). Artimiausios šiauliečių rungtynės įvyks gruodžio 15 d. su Kauno „Žalgiriu” Kaune.

Po pralaimėjimo „Šiaulių” vyr. treneris Antanas Sireika įžvelgė ir privalumų, ir trūkumų bei pasidžiaugė, kad žaidėjai kreipia dėmesį į trenerio sakomas pastabas.

Apie rungtynes: „Mano komentaras – iš vienos pusės, dar kartą galiu pasidžiaugti, kad vyrai jau kelintas rungtynes nenuleidžia rankų, bet, kad labai netechniškai, nekokybišką krepšinį žaidė, tas liūdina. Labai trūko ir tos kovos po krepšiais, ir geresnio pataikymo. „Šiauliai“ tuo pasižymėdavo. Mano tokia mintis yra, kad krepšinyje svarbiausia yra pataikyti. Gali gražiai bėgioti, gražiai sukti kažkokius derinius, bet reikia pataikyti, kada turi progą. Tokios pagrindinės priežastys. Dirbti reikia daugiau.“

Apie klaidas ginantis nuo greito puolimo: „Čia per daug sudėtingas klausimas, ar tas, ar anas suklydo. Turėtų būti, kad jeigu vienas veržiasi, tada iš krašto kitas turėtų kilti. Aš ir sakiau pačioje pradžioje, kad dėl kovingumo nepykstu, pykstu dėl nemokėjimo, dėl nesupratimo. Čia yra toks pat supratimas, kur pas mus lieka tuščia vieta. Aš suprantu, kad jiems daug ko trūksta, bet aš džiaugiuosi tuo, kad jie nors truputį daro kažkokią pažangą. Po pirmų dviejų kėlinių rūbinėje aš taip pat sakiau, kad tai yra gėda. Mes įmetame taškus, bet jie spėja užbėgti į priekį. Mes įmetėme ir dar grįžinėjame vos vos, o čia – greitas puolimas. Bet taip nebebuvo trečiame ir ketvirtame kėlinyje, iš tų greitų atakų tiek nebeužmetė. Tai kažkiek padarė pažangą, smagu, kad reaguoja. O, kad neturi įsidėję į galvą, tai treneris, tai yra aš, mažai dirbu, kad jie viską gerai suprastų.“

Apie mažai naudotą zoninę gynybą: „Man atrodė, kad „Juventus“ yra pataikanti komanda. Prieš tai paskutines rungtynes žaidė su Prienais, Radzevičius pataikė du ar tris tritaškius. Jie lygioje kovoje ten žaidė, bet patys  džiaugėsi, kad pataikė. Lygiai taip pat buvo: mes sustojome tą aikšte. Jos nereikia per anksti ištraukti, bet prie jos galima prisitaikyti, protingi žaidėjai greitai prisitaiko. Ir jos nereikia ištraukti ir parodyti. Mes laiku ištraukėme ir viskas gerai, buvome sustabdę, bet mes negerai sujudėjome. Aš jau sakiau nuėjęs į rūbinę, kad negerai, neužsidengėme baudos, o Jucikas pagavo kamuolį ir numetė į kampą, ten jau atėjęs didelis žmogus ir mes nespėjame susirotuoti. Ne taip reikia gintis aikšte, ją gal reikia anksčiau nuimti. Mes gavome du tritaškius iš tos pačios pusės.

Apie komandos nuopelnus dėl varžovų klaidų: Nesigiriu aš dėl gynybos. Visi sako, kad Sireika blogai ginasi, tai tegul būna, kad blogai gynėmės. Bet aš džiaugiuosi, kai kažkur padarome pažangą. Ir šiandien matėme – iš pradžių taip lengvai prasivarydavo, paskui susitvarkė. Galų gale, aš džiaugiuosi darbštumu. Kevinas, man atrodo, kad jis galėtų žaisti bet kokioje komandoje. Pagal gynybą jam nereikėtų vadovauti žaidime, jis – darbininkų darbininkas ir reikia mokėti jį išnaudoti.“

Apie DeShieldso žaidimą: „Jis irgi nesugadino mums, jis išėjo, jis gana agresyviai tą padarė. Jis labai daug nežino gynyboje. Ypač tą komandinę gynybą. Aš nežinau, kiek jis yra žaidęs universitete ar Izraelyje kaip žaidė, bet matosi, kad jis nežino pagrindų. Viduryje žmogus kai ginasi, jis turi dengti žmogų ant baudos, o jis – nustebęs, nežino. O puolime individualiai jis – vienas geriausiai žaidžiančių. Jeigu šiandien Šauliui krito kamuolys lygioje vietoje, tai jis prasivarinėjo pro tris. Jis yra agresyvus, reikia išmokyti jį gintis komandiškai.“

Apie Urbono žaidimą: „Mes esame profesionalai, bet ne tie kieti arba stiprūs. Aš negaliu jo kritikuoti, jeigu jis nepadaro kažko gerai. Yra pliusai ir minusai. Lazda turi du galus. Jeigu Urbonas kažkur geriau suorganizuoja ir drąsiau sužaidžia, nes jis gali taip labiau improvizuojant žaisti, aš matau, kad žmogui norint pakelti jo žaidimo lygį, jam reikia duoti žaisti. Jis dabar taip nepadaro, bet aš neturiu pykti, aš turiu mokyti ir duoti žaisti. Duoti saldainį ir duoti diržo – tu varyk ir dirbk. Tokį kelią matau žmogui tobulėti, o ne supykti, kad tu nemoki. Tada aš būsiu ne mokytojas.“

Parengė Inga Mituzaitė

< Atgal Spausdinti