A.Sireika: „Smagu, kad radome išeitį, kad neapsijuokėme“

A.Sireika: „Smagu, kad radome išeitį, kad neapsijuokėme“

Aino Kazlausko nuotr.

  

Ketvirtame kėlinyje įspūdingai į rungtynes sugrįžę ir 24 taškų deficitą panaikinę „Šiauliai“ jau buvo patikėję neįtikėtina pergale, tačiau netrukus, po peržiūros teisėjams neužskaičius taiklaus lemiamo metimo, ji atiteko Kėdainių „Nevėžiui“ – 88:87 (15:17, 31:12, 23:18, 19:40).

Po rungtynių vyr. treneris Antanas Sireika pripažino, kad jo komanda pradeda žaisti gražų krepšinį tada, kai jau nebėra kur trauktis. 

Apie rungtynes: „Apmaudžios rungtynės todėl, kad namuose pralaimėta 1 tašku. Tai, kaip anais laikais sakydavo, „kažkas yra kaltas.“ Ką galiu kaltinti? Galiu kaltinti save, kad per daug  buvo įsitempę žmonės. Tai yra principinis mačas – niekas nenori būti paskutinis ir dar su tais tiesioginiais varžovais. Matomai vyrai per daug įsitempė, nebuvo taip nusiteikę, kad žaisime namuose, kad žaisti laisvai. Tai ir nėra lemiamos rungtynės, tai yra tiesiog principo reikalas. Matyt mano veikla buvo nelabai vykusi, kol neatėjo ketvirtas kėlinys, ir kai matėsi, kad blogėja situacija ir jau nebėra, kur trauktis, žaidėjai žaidžia visai kitaip. Buvo gražu žiūrėti.

Žaidėme paprastą krepšinį, bet jis buvo efektingas, rezultatyvus ir davė labai daug naudos. Norėjau, kad taip ar panašiai žaistumėme ir anksčiau. Bet aišku čia yra tokia situacija, kai negalima sakyti, kad reikėjo žaisti taip nuo pradžių. Būtumėm taip žaidę iš pradžių, būtų galbūt varžovai tai išnaudoję, nes mes žaidėme keturiais mažais ir vienu didesniu žmogumi. Visai ne deriniais. Tiesiog situacija tai leido. Jeigu būtumėm taip žaidę nuo pradžių, varžovai būtų radę silpnesnes mūsų vietas. Smagu, kad radome išeitį, kad neapsijuokėme, nepralaimėjom 30 ar 40 taškų namuose. Sugebėjome sugrįžti į rungtynes. Ta abejotina situacija pabaigoje dėl paskutinio metimo – yra kaip yra. Neturiu daug kam čia priekaištauti.“

Apie persilaužimo iniciatorius ir Sethą Alleną: „Aš manau visi. Visų pirma tai mes ne vieną kamuolį perėmėme, o ten ne Sethas dirba. Sethas gynyboje nepersistengia. Bet užpuolė dviese ir perėmė tuos kamuolius ir Šaulys, ir Kristupas, ir Vaitkus, ir Cedrickas. Puolime – taip: Sethas buvo drąsus, bebaimis, metė metimus, pataikė. Puolime jis buvo iniciatorius.“

Apie ne pirmą sugrįžimą į rungtynes: „Nei vienas treneris nenorėtų, kad taip būtų: kad žaidžiame atsargiai, su baime. Taip, jie yra per daug įsitempę, nes čia tokios atsakingos rungtynės, principo reikalas. Bet tokioje blogoje padėtyje, kai esame sugrįžę į ne vienas rungtynes, kai nebėra kur trauktis, tada jie gali žaisti savo žaidimą. Pradžioje, pavyzdžiui, mane labai daug kas stebino. Kodėl mes išeinam laisvi, galvojame kur kišti tą kamuolį lyg kažkaip drebėtų rankos. Mes nesiryžtame atakuoti nuo pat pradžių. Paskui Allenas metė net ir sunkiai įsivaizduojamus metimus. Pasirodo, juos galima įmesti. Kas trukdo taip žaisti nuo pat pradžių visiems? Auksarankiai, jauni jūs ar ne jauni, bet jūs turėkite tos drąsos“. 

Parengė Inga Mituzaitė

< Atgal Spausdinti